SENSORINIŲ (JUTIMINIŲ) KAMUOLIUKŲ NAUDA

Pasaulį mažyliai pažįsta liesdami, matydami, uosdami, ragaudami ir girdėdami. Visą šią informaciją gauna per sensorinę (jutiminę) sistemą. Suvokti aplinkinį pasaulį mažyliams padeda veikla ir judesiai. Daugumai vaikų sensorinės integracijos išsivystymas yra įprasta vaikystės veikla. Motorinių žaidimų sugebėjimas yra natūralus procesas, tai – sugebėjimas atsakyti į ateinančius pojūčius adaptyviais būdais.

Sensoriniai kamuoliukai tinka vaikams nuo gimimo (rekomenduoja gamintojai). Kamuoliukai buvo sukurti lavinti mažylių taktilinę sistemą. Taktilinę sistemą sudaro nervai esantys po oda. Šios sistemos dėka vaikai jaučia švelnų prisilietimą, paspaudimą, skausmą, galime skirti temperatūros pokyčius. Ši sistema vaidina didelį vaidmenį suvokiant aplinkinį pasaulį, taip pat dėka jos jaučiame savigynos ar savisaugos reakcijas, dėka kurių mes išgyvename.

Ergoterapeutų nuomonė

Ergo terapeutai rekomenduoja turėti namuose sensorinius kamuoliukus. Skirtingų tekstūrų kamuoliukai lavina vaikų tinkamą reakciją į dirgiklius bei motorinius įgūdžius. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai nuo gimimo turi liesti, matyti, ragauti įvairius daiktus, per šiuos įgūdžius vaikai susipažįsta su aplinkiniu pasauliu. Kuo daugiau vaikas bus čiupinėjęs, matęs, ragavęs ir girdėjęs tuo geriau vystosi vaiko jutiminė sistema.

Sensorinių kamuoliukų naudojimas namuose

Kūdikystėje vaikas stebi ryškius kamuoliukus (stebi akimis, bei išlaiko žvilgsnį), ragauja, mokinasi manipuliuoti iš pradžių viena ranka, su laiku įtraukdamas abi rankas, perima iš vienos rankos į kitą (lavinami judesiai ir jutimai). Paaugę vaikai gali mokytis mėtyti kamuoliukus, vėliau mėtyti į dėžę (taip lavinama judesių koordinacija). Taip pat galima mokinti spalvas bei rūšiuoti kamuoliukus pagal reljefą, traukti iš maišo ir atspėti kokį kamuoliuką vaikas paėmė į delną (lavinamas suvokimas).

Bet kokie žaislai naudojami ne tik viena paskirtimi, duoda didelę naudą vaiko raidai. Labai svarbu, kad vaikas vystytųsi pagal normalią vaiko raidą.

Konsultavo ergoterapiautė Ksenija Stasiulienė

 

PASIILGAU BŪTI NĖŠČIA

Daugelis mano, kad nėštumo laikotarpis moteriai tai naujas gyvenimo etapas, kupinas įvairių bei naujų pojūčių. Pastebima, jog II nėštumo semestras laikomas pačių geriausiu, nes būsima mama pradeda geriau jaustis, dingsta nemalonūs nėštumo požymiai, pradeda matytis jūsų pilvukas, atsiranda didesnis noras kažką veikti, nes sugrįžta jėgos.

Tačiau nenusiminkite jei taip ir nėra, juk kiekvienos moters organizmas gali reaguoti į nėštumą skirtingai. Bet ar po laukto mažylio gimimo, nesusimąstote kaip buvo gera būti nėštuke ? Apklausėme keletą moterų kaip jos jaučiasi prisiminus save nėštumo laikotarpyje. 

Ar pasiilgote būti nėštuke?

Keletas kalbintų mamyčių apie nėštumo laikotarpį ir jo ilgesį pasakyti daug neturėjo ką. Viena teigė, kad nėštuke būti nepasiilgo, nes pereito laikotarpio, niekada neaukštino. Kita pašnekovė, teigė, jog pagalvojus apie paskutines nėštumo savaites, dabar jau džiaugiasi turėdama vaiką glėbyje, nes paskutinės dienos jai buvo labai sunkios, greit pavargdavo darydama elementarius dalykus bei prastai miegodavo. Dar viena pašnekovė sakė, jog nėštumo pačio nepasiilgo, tačiau jaustis nėščiai jai patiko. Vienos mamytės atsakymas į klausimą labai patiko: „Nėštuke būti dar nepasiilgau, nes dukryte gimė prieš metus, dar norisi šiek tiek atsigauti, pastiprinti savo kūną. Tačiau atsimenu nėštumą labai maloniai, švelniai“ – šypsodama pasakojo teisininkė Simona. 

Kokie jausmai aplanko prisiminus save su pilvuku ?

Šiuo klausimu pašnekovių nuomones išsiskyrė labiausiai. Viena mamytė sakė, jog jausmai aplanko malonūs prisiminus save 6-7 mėnesiuose, nes jai nėščios moterys tada atrodo gražiausiai. Dviejų mergaičių mama Martyna teigia, kad prisiminti yra smagu, tačiau auginimo laikotarpis jai yra daug malonesnis. Mamytę Karoliną užplūsta tik geros emocijos, kai prisimena save su pilvuku, nors ir paskutiniais mėnesiais jis buvo didžiulis.

Mamytė Inga pasakojo: „Labiausiai pasiilgstu antro trimestro judesių, tada jie kaip lengvo drugelio plazdenimai. Dar ir dabar būna iš įpročio uždedu ranką ant pilvo,  tarsi laukdama pasisveikinimo“ – šypsojosi. 

„Kai pagalvoju apie tai, kai laukiausi mažylės, pasidaro tikrai gera. Vėl norisi tą laukimą išgyventi, gal ne dabar, bet ateityje. Maloniausias laikotarpis buvo jausti, kaip kūdikis reaguodavo į prisilietimus. Būdavo gera jausti, kad vaikelis gyvena savo gyvenimą pilve: spardosi, malasi, žagsi“ – noriai apie savo išgyvenimus pasakojo Simona.

Koks nėštumo metu išgyventas pojūtis kelia didžią nostalgiją ?

Visos pašnekovės į šį klausimą atsakė vienodai – vaikučio judesiai. Jeigu prieš tai kalbintų moterys atsakymai išsiskyrė, tai trečiajame klausime jos lyg susivienijo ir atsakymą pateikė vieną.

„Vienareikšmiškai vaikučio judesiai, nes kasdien jų labai laukdavau ir džiaugdavausi kiekvienu“ – pasakojo 2 mergaičių mama Martyna. Keletas pašnekovių minėjo, kad labiausiai pasiilgsta jausmo, kai pajuto pirmuosius judesius bei kai vėliau jautė kaip pilve mažylis juda, spardosi. „Pamenu kai prieš naktį mažylis neleisdavo užmigti, nes labai judėdavo pilvelyje. Turėdavau palaukti kol jis užmigs ir tada pati ilsėtis. Nostalgija jaučiu tam chaoso viduje jausmui“ – pasakojo mamytė Karolina. Taip pat viena mamyte pridūrė jog pasiilgta ne tik judesių: „Dar būdavo labai malonus aplinkinių dėmesys, rūpestis, saugojimas. Bet labiausiai nostalgiją kelia momentas, kai pamatai pirmą kartą savo nešiotą kūdikį. Tas jausmas yra nuostabus, ir norėtųsi išgyventi jį vėl“- pasakojo Simona.

PIRMIEJI ŽINGSNIAI RENKANTIS LOPŠELĮ-DARŽELĮ (ASMENINĖ PATIRTIS)

Nuo šešto laukimo mėnesio, pradėjau domėtis Kauno mieste esančiais lopšeliais/darželiais, pagal gyvenamąją vietą. Kiti galbūt sakytų, kad tai daryti gerokai per anksti, tačiau mano nuomone šiuo klausimu yra tokia: „Kol turiu laisvo laiko ir mažylis negimė, reikia jį išnaudoti produktyviai“.

Keletas patarimų ieškant tinkamo darželio

Atradau informatyvų tinklapį apie darželius ir laisvas vietas juose pagal gyvenamąją vietą (rajoną) - http://www.kaunas.lt/svietimas/darzeliai. Jeigu esate ne iš Kauno, tikiu, kad jūsų miesto savivaldybės tinklapyje rasite panašią skiltį į šią. Man labai patiko, kad tinklapyje galiu pasirinkti vieną iš aktyvių mygtukų, kuriuose sukelta skirtinga ir aktuali informacija tėvams. Statistikos skiltyje pasirinkus dominančius kriterijus, jums apačioje bus pateikta išsami lentelė su esamais jūsų gyvenamojo rajono darželiais, jų grupėmis ir laisvomis vietomis.

Dar vienas informatyvus tinklapis yra – www.vaikodiena.lt. Jame rasite informaciją apie Lietuvoje esančius įvairaus tipo darželius, daugiafunkcinius centrus, aukles, mamų ir vaiko mokyklėlės, lietuvių darželius svetur ir daug kitos bei aktualios informacijos šia tema.

Taip pat atradau dar vieną įdomią grupę, esančia socialiniam tinkle ”Facebook“ – „Kauno miesto ir rajono lopšeliai, darželiai“. Grupė yra uždaro tipo, tačiau patekti į ją lengva. Grupės principas yra dalintis patirtimi apie įvairius Kauno miesto ir rajono lopšelius, darželius. Grupėje narių skaičius siekia 5000.

Patariu patiems domėtis jums patinkančiais lopšeliais-darželiais. Peržiūrėti internetinį tinklapį, atsiliepimus apie jį, išsinagrinėti pateiktą informaciją, domėtis atvirų dienų laiku ir nueiti apsižiūrėti, pabendrauti su pedagogais. Tik imdamiesi iniciatyvos ir ieškodami atsakymų, atrasite geriausią vietą savo atžalai. Sėkmės :)

MANŲ KRUOPOS – IŠ NAUJO ATRASTAS INGREDIENTAS+RECEPTAS

Košėje esančių vitaminų ir mineralų jėga

Užsienio literatūroje rašoma, kad manų kruopose yra labai daug baltymų, todėl tai gali būti idealus miltų pakaitalas, ypač tinkantis vegetarams. Manų kruopos yra dviejų žmogui gyvybiškai svarbių E ir B grupės vitaminų šaltinis. Žinoma, jog šie du vitaminai stiprina žmogaus imunitetą. Manuose gausu mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, magnio, geležies, fosforo. 100 gramų manų yra 350 kcal, baltymų – 9 proc., riebalų – 1 proc., daugiausiai angliavandenių – 75 proc. (įvairiose kitose kruopose jų yra nuo 65 iki 77 proc.), tačiau manai turi mažai ląstelienos – 0,2 %. Tiems, kurie gyvena aktyviai, daug sportuoja, manų kruopos yra greitas ir sotus energijos šaltinis.

Gydomosios manų savybės

Žmogaus organizmas manus greitai virškina ir lengvai įsisavina, todėl košė tinka mažų vaikų mitybai. Lietuvos tėvų nuomone, manų košė – pats geriausias maistas vaikams: ji skani, kaloringa, joje gausu lengvai įsisavinamų angliavandenių, baltymų ir riebalų, be to, ją nesunku paruošti. 

Gydytojai skystą manų košę skiria net suaugusiems, kurie serga skrandžio ir žarnyno trakto ligomis, ją rekomenduojama valgyti po skrandžio bei žarnyno operacijų. Manų kruopos gerina inkstų funkciją, nes jose yra kalio. Svarbu paminėti, kad šios kruopos turi žemą glikemijos indeksą, t.y. gliukozė, gaunama iš manų, yra suskaidoma ir absorbuojama lėčiau skrandyje ir žarnyne nei gauta iš įprastų miltų. Ši savybė ypač svarbi tiems, kurie nori sumažinti savo svorį, taip pat sergantiems diabetu ar norintiems kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Manų kruopose yra labai mažai sočiųjų riebalų, cholesterolio ir natrio, šios kruopos yra puikus tiamino, folio rūgšties ir seleno šaltinis. O įsisavintų antioksidantų junginių nauda yra stiprėjantis imunitetas ir širdis, manai padeda užkirsti kelią net vėžio atsiradimui.

Netradiciniai patiekalai iš manų kruopų

Manų kruopos naudojamos ruošiant pyragus, košes ir net sriubas. Dėl turimų savybių manai yra naudojami kepyklose, kaip „dulkių“ miltai, kuriais dekoruojama duona. Daugelis manų kruopas naudoja tik košei virti, tačiau iš manų galima pasigaminti įvairesnių patiekalų, kaip antai braškių putėsiai su manų kruopomis ir gydomoji sriuba su koldūniukais iš manų kruopų.

RECEPTAS. Gydomoji Bosniška sriuba su manų kruopų koldūnais

Lietuvoje yra viešėjusi, Bosnijoje gerai žinoma maisto fotografė, tinklaraštininkė Sanda Vuckovic Pagaimo, kuri rašo tinklaraštį (http://sandapagaimo.blogspot.lt/). Besilankydama pas mus Ji ypatingai domėjosi ne tik šalies kultūra, mitybos įpročiais, bet ir tradiciniais ar ypač populiariais patiekalais. Labiausiai jai namus priminė – manų košė, tad Sanda nutarė pasidalyti savo mamos receptu, kuris vėstant orams „gydo“ ir skrandį, ir sielą.

4 porcijoms reikės šių ingredientų:

• 4 nedideli veršienos šonkauliai
  
• 2 morkos
  
• 1 saliero stiebas
  
• 1 mažas svogūnas
  
• 1 raudona saldžioji paprika
  
• 1 pomidoras
  
• 1 kuokštas petražolių
  
• 1 nedidelis žiedinis kopūstas

Koldūnams pagaminti reikės:

• 50 g manų kruopų
  
• žiupsnelio druskos
  
• 1 kiaušinio

Gaminimas:

Pirmiausia ruošti sultinį. Veršienos kaulus nuplauti, nusausinti ir sudėti į puodą. Sultiniui naudosime vieną morką, saliero stiebą, svogūną, saldžiąją papriką, pomidorą. Daržoves nulupti, supjaustyti kubeliais, o ¾ petražolių šakelių susmulkinti, viską suberti į puodą, kur jau sudėti šonkauliais. Įpilti į puodą vandens, kad viską apsemtu ir virti. Užvirus puodui, ugnį sumažinti iki vidutinės ir virti dar 50 minučių, kad atsiskleistų visų daržovių ir veršienos skonis.

Kai sultinys paruoštas, susmulkinama likusi morka ir sudedama į puodą. Tuomet dedamas susmulkintas žiedinis kopūstas ir viskas verdama ant vidutinės ugnies dar 5 minutes. Kol verda sriuba, laikas imtis koldūnų gamybos. Į dubenį įmušti kiaušinį, palengva suberti manų kruopų ir šiek tiek druskos, viską išplakti šakute. Palikti 2-3 min, tešla turi būti minkšta ir nelipti prie pirštų. Jeigu masė lipni, papildomai įberkite dar manų kruopų. Naudodami valgomąjį šaukštą formuokite koldūnus ir įdėkite juos į sriubą. Virkite, kol koldūnai padidės tris kartus, ir iškils į paviršių. Tada puodą su sriuba nuimkite nuo ugnies. Prieš patiekdami sriubą, leiskite jai 5 min atvėsti. Sriubą dekoruokite likusiomis kapotomis petražolių šakelėmis. Skanaus !

KAI MAMOMS NE TAS PATS, KĄ VALGO JŲ VAIKAI

Pastebima, kad šiuolaikinėje visuomenėje daugėja žmonių, kurie nebesivaiko mitybos madų, o iš tiesų domisi tuo, ką valgo. Šie asmenys stengiasi skaityti etiketes, vengti netinkamų priedų, pirkti šviežias ir ekologiškas prekes, bando sudominti tuo ir artimiausius žmones, sutuoktinius, vaikus. Sveika mityba turi savo taisykles ir principus, tačiau tikrai ne kiekvienas juos žinome. Tai ką reikėtų valgyti, kad organizmas gautų naudingų medžiagų?

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo sveikos gyvensenos bei mitybos. Europos šalyse mitybos tyrimų duomenys atskleidžia, kad pastaraisiais dešimtmečiais gyventojų valgymo įpročiai blogėja. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tinkamus valgymo įpročius atitinkanti paros maistinių medžiagų ir energijos norma, kuri gaunama su maistu, gali padėti išvengti lėtinių neinfekcinių ligų.  Pasak Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, žmogaus organizmui per parą reikia suvartoti 20-30 g skaidulinių medžiagų, o jų galima gauti valgant patiekalus iš pilno grūdo (rupių) miltų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena, kad pilno grūdo miltai yra labai naudingas produktas, nes juose paliekamos sėlenos ir grūdų gemalai, kuriuose gausu skaidulų, B grupės vitaminų ir mikroelementų. Visi šie vitaminai bei mineralinės medžiagos yra labai naudingi mūsų sveikatai, o grūdiniai produktai - puikus jų šaltinis. 

Kaip mūsų įpročiai keičia mitybą?

Dažnas iš mūsų namuose turi duonos, makaronų, pusryčių dribsnių, sausainių ar miltų. Dviejų mažamečių vaikų mama Lauryna, besirūpindama savo ir vaikų sveika mityba, pati kepa ir patiekia vaikams naminę duoną. „Juk duona žmogaus mityboje užima labai svarbią vietą. Pamenu, kai buvau dar maža, mama man kepdavo duoną iš rupių miltų. Iki šiol aš naudojuosi jos puikiu receptu ir perduodu tai savo vaikams. Mūsų šeimoje duona tai vienas iš svarbiausių maisto produktų, iš kurio gauname energijos,” – teigė mama. Lauryna atskleidė, kas jos naudojamame recepte padeda išgauti stabilią tekstūrą ir namus primenantį skonį – tai specialiai duonai skirti miltai. Ji naudoja specializuotus kvietinius pilno grūdo miltus, kuriuose gausu vitaminų ir mineralų, tai ypač svarbu Laurynai auginant vaikus. 

VU Medicinos fakulteto prof. habil. dr. Rimanto Stuko teigimu, Lietuvos vaikų mitybos įpročiai nėra tinkami. Subalansuota vaikų mityba yra tokia, kai valgomi vaisiai ir daržovės, nemaltų grūdų patiekalai, daug augalinių baltymų turinčių pupelių ar kitų ankštinių kultūrų, liesos mėsos, žuvies, paukštienos, vartojama mažai cukraus ir druskos. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojams jau ne vienerius metus siūloma didinti grūdinių kultūrų bei vietinių daržovių ir vaisių vartojimą, gerti daugiau daržovių sulčių. „Minimalus daržovių dienos kiekis – 400 g, idealus – 600 g, o mes vidutiniškai suvalgome tik 312 g,“- sakė Rimantas Stukas.

Norisi gyventi sveikiau, pradėk nuo savęs

Mažamečių mama Lauryna domisi ne tik, ką valgo jos vaikai, bet stengiasi kartu aktyviai sportuoti:  važinėjasi dviračiais, riedučiais, drauge žaidžia lauke. „Žinau, jog vaikai daro ne tai, kas jiems sakoma, o tai, kas rodoma, todėl pirma keičiu savo mitybos įpročius, sportuoju ir tokiu būdu rodau geresnį pavyzdį savo vaikams“,- teigė Lauryna.

Norintiems gyventi sveikiau, specialistai pataria valgyti daugiau vaisių, daržovių, gerti skysčių, užsiimti fizine veikla. Taip pat stengtis vartoti kuo mažiau riebių, saldžių ir sūrių produktų bei saikingai gerti alkoholinius gėrimus. Pradėkite rūpintis savo ir vaikų sveikata nuo šiandien !

TINKAMIAUSI ŽAISLAI NUO 0 IKI 3 MĖNESIŲ KŪDIKIUI

Belaukdamos atžalų visos mamos pagalvoja kaip reikės lavinti įvairius kūdikių pojūčius. Vienos iškarto priperka galybę žaislų, kitos daro pačios, trečios perka jų nuomone būtiniausius ir taip neapsikrauna namų nereikalingais daiktais. Pristatau jums 3 pirmus vaikučio gyvenimo mėnesius ir į ką labiausiai turėtumėte atkreipti dėmesį besirinkdama žaislą savo mažyliui, kad tai būtų ne tik pramoga, bet ir lavinimo priemonė.

Pirmas žaislas - mama

Pirmasis mėnesis naujagimio gyvenime yra kupinas įspūdžių – jis gimęs ateina į jam visiškai nepažįstamą ir beribę erdvę. Tad pirmą mėnesį nereikėtų apkrauti mažylį žaislais, juk geriausiu ir įdomiausiu šio mėnesio žaislu tampa mama. Pirmam mėnesiui slenkant į pabaigą, rekomenduojama naujagimiams rodyti nespalvotus (juodai/baltus) žaislus su geometrinių figūrų vaizdais. Tai gali būti tiesiog paveikslėlis, kuri padarysite pati. Šio žaislo nauda yra dėmesio bei regos koncentravimas.

Lavinkime regos ir judesio pojūčius

Helio balionas – tai puikus regos lavinimo bei judesio suvokimo žaislas kūdikiui. Pamatysite kiek daug laimės jis suteiks jūsų mažyliui. Pririštas balionėlis prie lovos patrauks žvilgsnį ir mokys sekti daiktus, o pririštas prie pačio kūdikio rankytės ar kojytės mokys perprasti judesio ryšį. Jeigu jūsų mažylis jau geba sugriebti daiktus ir mielai juos ragauja, pasiūlykite jam medinį kramtuką. Šis daiktas ne tik bus puikus žaislas, tačiau ir priemonė saugiai numalšinti dantenų niežėjimą. Yra žinoma, jog pirmosios trys spalvos, kurias kūdikiai pradeda matyti – tai raudona, mėlyna ir žalia. Todėl rinkdamiesi žaislus rekomenduojama atkreipti į tai dėmesį. 

Laikas mokytis apsiversti

Trijų mėnesių kūdikis jau ne toks mažytis, kaip buvo pačioje pradžioje. Jie dažniausiai jau seka daiktus akimis bandydami fiksuoti žvilgsnį, geba sugriebti daiktus, viską ragauja. Mamytėms rūpinčioms kūdikio fizinių gebėjimų lavinimas, jau nuo trečio mėnesio įsigyja lavinimo kilimėlį, kurio pagalba laikas praleistas ant grindų yra geriausia mankšta kūdikiui.  Trečio mėnesio metu kūdikis labiausiai lavina lytėjimo pojūtį.

POGIMDYVINĖ DEPRESIJA

Pogimdyminė depresija tai liga, kurią po kūdikio gimimo patiria daugybė moterų, o kartais netgi vyrų. Atlikti tyrimai atskleidžia, kad „didžiąją“ pogimdyminę depresiją per pirmuosius tris mėnesius po gimdymo išgyvena 7% moterų. O nežymių susirgimo atvejų, pasitaiko ne daugiau kaip 19%. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, įprastai pogimdyminės depresijos susirgimo rizika yra didžiausia,  būtent po pirmųjų trijų mėnesių po gimdymo. Vėliau, rizika tampa vis mažesnė.

Pogimdyminė depresija gali užklupti bet kada, tačiau praėjus ne daugiau kaip vieneriems metams po gimdymo. Specialistai sutaria, jog pogimdyminei depresijai atsirasti neužtenka vienintelės priežasties, nes susirgimą lemia tų priežasčių derinys.

Pogimdyminės depresijos atsiradimą gali provokuoti fiziologiniai pokyčiai moters organizme, tačiau akivaizdūs gyvenimo pokyčiai, gimus mažyliui, taip pat daro įtaką ligos atsiradimui. Moterys jaučiasi sutrikusios, jų veikla tampa apribota, nes juk dabar visas dėmesys atitenka būtent naujagimiui. 

Rizikos veiksniai ir pogimdyminės depresijos pasekmės

Moterys, kurios buvo su depresijos ar nerimo sutrikimais susidūrusios iki nėštumo arba jo laikotarpiu, turi didesnę riziką susidurti su pogimdymine depresija. Kiti pripažinti rizikos veiksniai, tokie kaip: nepalanki finansinė padėtis, nepasitenkinimas vedybiniu gyvenimu, socialinė atskirtis ar izoliacija, žemesnė visuomeninė padėtis.

Depresija po gimdymo yra iš tiesų rimtas sutrikimas. Sunkiais ligos atvejais, simptomai sutrikdo ne tik moters savijautą, bet ir jos bendravimą su vaiku. Gali netinkamai paveikti vaiko emocinį, pažinimo bei socialinį vystymąsi. Moteriai, kuri mano, jog serga pogimdymine depresija, reikia nedelsiant kreiptis pagalbos, nes kuo anksčiau yra pradedamas ligos gydymas, tuo  prognozė yra palankesnė. Tinkamas gydymas, padės moteriai vėl šypsotis bei džiaugtis savo mažyliu. Sutuoktiniui ir kitiems artimiesiems, reikėtų pasirūpinti, jog moteris gautų visą jai būtiną pagalbą.

Tėčiai ir pogimdyminė depresija

Nepaisant to, kad gimus vaikeliui, tėčio vaidmuo yra kitoks negu mamos, bet jis taip pat atlieka pagrindines pareigas ir rūpinasi, bendrauja su mažyliu. Derėtų atminti, kad tėčiams taip pat reikia priprasti prie gyvenimo pokyčių, kuriuos sukėlė naujagimio atsiradimas šeimoje.

Tyrimai rodo, kad pogimdyminės depresijos simptomus patiria ir tėčiai. 7% vyrų tai išgyvena per pirmuosius tris mėnesius po moters gimdymo, o apie 25 % naujų tėtukų susiduria su depresija, praėjus nuo trijų iki šešių mėnesių po kūdikio gimimo. Po to, rizika tėčiams susirgti depresija, tampa mažesnė. Beje, tokią pačią situaciją aptinkame ir lygindami vyrų bei moterų pogimdyminės depresijos sergamumo rodiklius – tai moterys, kaip ir vyrai, dažniausiai suserga praėjus nuo trijų ik šešių mėnesių, po vaiko gimimo. Šiuo laikotarpiu (3–6 mėn.), moterų sergamumas pogimdymine depresija, siekia apie 41%. Beje, tėčio pogimdyminę depresiją gali provokuoti tai, jeigu ja serga jo sutuoktinė ir atvirkščiai: moters ligą gali iššaukti vyro liga. 

Taigi, tėčiams kartais taip pat atsiranda pogimdyminė depresija ir nereikėtų vengti kreiptis pagalbos. Atkreipkite dėmesį, jeigu jums pasireiškia daugelis šių simptomų:

• Gilus liūdesys be aiškios priežasties;
  
• Nuovargis ir miego sutrikimai (miegama nepakankamai arba per daug);
  
• Nepilnavertiškumo jausmas ir savigrauža (moteris mano, jog yra bloga mama ir kaltina save);
  
• Padidėjęs dirglumas, nerimas (ypač, kai moteris galvoja apie kūdikio gerovę);
  
• Nesugebėjimas tinkamai pasirūpinti vaikeliu;
  
• Apetito pokyčiai (nenoras valgyti arba padidėjęs apetitas);
  
• Nenoras užsiimti veikla, kuri iki tol teikė malonumą;
  
• Nevilties jausmas (moteris įsitikinusi, kad niekada nesijaus geriau).
  

Jeigu simptomai labai stipriai jus vargina arba kenkiate sau bei kūdikiui, skubiai  kreipkitės į specialistus. Negydoma pogimdyminė depresija gali turėti labai rimtų pasekmių, kai kuriais atvejais, gali kelti pavojų tiek mamai, tiek kūdikiui.

Motinystė ir depresija

Visuomenėje yra paplitusi nuomonė, kad motinystė visada reiškia tik teigiamą patirtį, tačiau tai nėra absoliuti tiesa. Moterys, kurios susiduria su pogimdymine depresija, gali išgyventi kaltės ar savigraužos jausmus, nes jaučiasi esančios blogos mamos, bet taip tikrai nėra. Pogimdymine depresija gali susirgti kiekviena moteris ir tai visiškai nereiškia, jog ji bloga mama. Tačiau žinių trūkumas ar nekompetencija, iššaukia neigiamą reakciją pogimdymine depresija sergančiųjų moterų atžvilgiu. Mamos, palaužtos šios klastingos ligos, dažnai lieka nesuprastos ar smerkiamos. Bet mielos mamos, nebijokite kreiptis pagalbos ir pasidalinkite informacija tos, kurių aplinkoje yra moterų, kenčiančių depresiją po gimdymo. Padėkime vienos kitoms !

 

Šaltinis : Žurnalas tėvams „ Nâitre et grandir“.

POGIMDYMINIS LIŪDESYS: KAS TAI IR KAIP TO IŠVENGTI?

Visi daugiau ar mažiau esame girdėję apie pogimdyminės depresijos būseną, tačiau prasidedant jai, pirmą pasireiškia pakitusi jos būsena - tai pogimdyminis liūdesys. Supažindiname jus su šiuo terminu, būsena ir patariame kaip to išvengti.

Nepaisant to, kad pogimdyminės depresijos simptomai ir jų komplikacijos gali būti įvairios, tačiau vis dėlto simptomai akivaizdžiai skiriasi nuo pogimdyminio liūdesio (angl. Baby blues) simptomų.

Pogimdyminis liūdesys arba „Baby Blues“

Pogimdyminis liūdesys arba „Baby Blues“, įprastai aplanko moteris pirmosiomis dienomis po gimdymo. Dažnai vargina tokie simptomai: nerimas, dirglumas,  nuotaikų kaita, o moterys tampa kur kas pažeidžiamesnėmis. Tokia savijauta yra laikina, nes dėl fiziologinių pokyčių moters organizme (svarbių hormoninių pokyčių) po gimdymo, pasireiškia miego stoka ir juntamas stresas. Pogimdyminis liūdesys gali pasireikšti iki 80% mamų. Tačiau įprastai, tai yra laikina ir trunka nuo keleto valandų iki 15 dienų. Dažniausiai, pogimdyminio liūdesio simptomai išnyksta  savaime.

Yra keli būdai, padėsiantys jums pasijausti geriau:

• Pasikalbėkite su savo sutuoktiniu ar artimaisiais ir pasakykite, kad jums sunku. Paprašykite jų pagalbos prižiūrint vaikelį, gaminant maistą ar atliekant kitus namų ruošos darbus;
  
• Rūpinkitės savimi: gerai išsimiegokite, pailsėkite, pasilepinkite karšta vonia, trumpam pakeiskite savo mintis ir pagalvokite apie tai, kas jums malonu. Tiesiog pasistenkite daryti tai, kas jums patinka;
  
• Mėgaukitės jūsų ir vaikelio ryšiu: išeikite kartu pasivaikščioti, kvėpuokite grynu oru, priglauskite naujagimį prie savęs ir džiaukitės šiuo kontaktu.
  

Tačiau, vis dėlto, jeigu  daugiau negu keletą savaičių, jaučiatės liūdnos ar sutrikdytos naujų gyvenimo įvykių, mažiau domitės savo kūdikiu, greičiausiai jūs susidūrėte ne su pogimdyminiu liūdesiu, o su pogimdymine depresija.

Apie pogimdyminę depresiją informacijos rasite kitame mūsų straipsnyje.

 

Šaltinis : Žurnalas tėvams „ Nâitre et grandir“.

MAITINIMAS KRŪTIMI: KOKIA YRA MAMOS MITYBOS SVARBA KŪDIKIUI ?

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja: vaikelį, iki šešerių mėnesių, motinai maitinti išskirtinai tik krūtimi, nes tik mamos pienas visiškai patenkina visus naujagimio mitybos poreikius. Būtent todėl, jaunoms mamytėms yra rekomenduotina pasirūpinti savo mityba ir žindymo laikotarpiu. Tam, kad mityba būtų sveika, praturtinta reikalingomis medžiagomis ir įvairi, mama privalo atkreipti dėmesį į vartojamų maisto produktų kokybę. Mamos mityba turėtų būti subalansuota.

Kaip jau žinome, subalansuotas geležies, magnio ar kalcio vartojimas yra iš tiesų naudingas kiekvienam, o ypač maitinančioms mamytėms. Na, o subalansuotas pagrindinių riebalų rūgščių gavimas yra ypatingai svarbus tam, kad apsaugoti vaiką nuo tam tikrų patologijų, tokių kaip širdies – kraujagyslių ligų, diabeto ar nutukimo.

Maisto produktai, kuriuos būtina vartoti, maitinimo krūtimi laikotarpiu:

• Švieži vaisiai ir daržovės tam, kad išlaikytumėte pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį;
  
• Pieno produktai (pieną, jogurtą, sūrius) tam, kad organizmas gautų kalcio;
  
• Grūdai ir ankštiniai augalai;
  
• Omega – 3, kuris yra randamas rapsų aliejuje ar riešutuose. Jo taip pat galima rasti riebioje žuvyje ir gyvuliniuose produktuose (kumpiuose, piene, kiaušiniuose);
  
• Augaliniai ir gyvuliniai proteinai.

Motinos mitybos įtaka jos pieno kokybei

Mamos suvartojami maisto produktai, maitinimo krūtimi laikotarpiu, tiesiogiai  įtakoja jos pieno sudėtį ir maistinę vertę, todėl mamytė, šiuo laikotarpiu, privalo atkreipti ypatingą dėmesį į suvartojamų mėsos, kiaušinių ir pieno produktų, kilmės vietą. Yra ypatingai svarbu, kad pagrindinių riebalų rūgščių suvartojimas būtų subalansuotas pagal Omega 3 – Omega 6 suvartojamų medžiagų santykį 1:4.

1950m. buvo atlikta gyvulių maitinimo schema, kurią galite rasti 2007m. rašytame šaltinyje „Lancet“, bei jos pavyzdys, leido žymiai padidinti Omega 6 suvartojimą žmogaus mityboje. Kai medžiagų kiekis nėra subalansuotas, galima sulaukti rimtų pasekmių. Šių medžiagų perteklius gali sukelti širdies bei kraujagyslių ligas, o taip pat padidinti nutukimo ar diabeto riziką. Kūdikis yra pažeidžiamesnis už mamą, kuri savo pienuku perduoda eterinius lipidus augančiam vaikui.

Naudinga žinoti, jog dėl neuronų vystymosi dar negimusiam vaikeliui, Omega 3 vartojimas yra svarbus tiek prieš, tiek ir po gimimo. Tyrimai parodė, jog riebalų rūgštimis praturtintas mamos pienas, tiesiogiai daro įtaką kūdikio kognityvinius gebėjimus ir vizualinį (regos) efektyvumą. Omega 3 motinos piene yra tiesiogiai susijęs su motinos mityba.

Kaip subalansuoti Omega 3 ir Omega 6 medžiagų vartojimą ?

Laikantis įvairios mitybos principų, anot vyriausybės nacionalinės sveikatos ir mitybos organizacijos, žmogus būtinai privalo vartoti gyvulinio maisto produktų. Pieno gamintojas ir vienas iš „ Mėlynoji – Baltoji  Širdis” (Bleu – Blanc Coeur) asociacijos įkūrėjų, Jean – Pierre Pasquet sakė: „Įvairovė prasideda gamtos laukuose”. Nepaisant to, jog Omega 3 ir Omega 6 suvartojamų medžiagų santykis turėtų būti 1:4, dažnai šis santykis virsta į 1:20. Norėdami sumažinti šį skirtumą, net 6000 „Bleu – Blanc- Coeur “ tinklo gamintojų, kruopščiai augina ir gamina Omega 3 medžiagų turinčius natūralius produktus: žolę, liucerną, linų sėklas, lubinus, faba pupeles ir ribines sojas.

Pasirodo, kad tam tikrus produktus draudžiama vartoti, pavyzdžiui, palmių aliejų. Subalansuota mityba yra svarbu kiekvienam, o ypač maitinančiai krūtimi mamai. Apgalvotas ir pagrįstas maisto pasirinkimas yra naudingas tiek mamos, tiek ir vaikelio sveikatai.

 

 Šaltinis: Žurnalas moterims “ Femme actuelle” 

NEPAGRAŽINTAS LAUKIMAS

Nėštumo laikas skaičiuojamas nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, nors tikrasis apvaisinimas įvyksta daug vėliau. Faktiškai per šį laikotarpį moterų kūnas patiria drastiškus pokyčius. Straipsnyje supažindinsime su kokiais pokyčiais susidursite ir patarsime ką tuo atveju reikėtų daryti.

Pirmuoju nėštumo trimestru laikoma 0-13 nėštumo savaitės – tai pats svarbiausias nėštumo periodas, nors niekas akivaizdžiai dar jo nemato. Per pirmo nėštumo trimestro periodą moters organizmas patiria šoką, kurį dažniausiai atlydi šie nemalonūs pojūčiai:

• Rytinis pykinimas
  
• Krūtų jautrumas
  
• Greitas nuovargis, mieguistumas
  
• Nuotaikų kaita; jautrumas
  
• Svaigulys
  
• Dažnas šlapinimasis
  
• Vidurių užkietėjimas
  

Žinoma, tai ne rodiklis, jog visi šie pojūčiai ar kiti kurie neįvardinti, jums gali pasireikšti, juk tai labai individualus dalykas. Kiekviena moteris patiria viską skirtingai. 

Kalbinta būsima mama Lina iš šių nemalonių pojūčių, labiausiai prisimena apie krūtinės jautrumą ir rytinį pykinimą: „Kai pasidariau testą ir sužinojau, jog galimai esu nėščia, iki apsilankymo pas gydytoją dar teko palaukti keletą savaičių. Tad pirmasis mano pojūtis apie nėštumą buvo pajautrėjusios krūtys. Tačiau tai nebuvo šiaip koks ne malonus jausmas, o mėgusi miegoti ant pilvo, to daryti nebegalėjau. Skaudėjo vien atsiremti su krūtimis į bet ką kietesnio. Apie lietimą net nekalbu.“

Apie rytinį pykinimą, kuris pašnekovę kankino 2-3 mėnesius prisimena taip: „Apsilankiusi pas gydytoja, sužinojau, jog esu nėščia 7 savaites. Po savaitės mane aplankė rytiniai „malonumai“ (pykinimas). Tad teko atrasti būdus, kurie man padėdavo nuraminti tą jausmą arba išvis išvengti pykinimo tą rytą: nesikelti staigiai, pasėdėti lovoje prieš atsikeliant; iki prausimosi išgerti stiklinę vandens ir sveika organizmui, ir nuramina skrandį; prausiantis pradėti ne nuo burnos skalavimo; jeigu vimdo nuo aitrios mėtos – pradėti naudoti saldžią vaikišką dantų pastą. Ją vartoju iki šiol.“ – šypsodamasi patarimus dalino pašnekovė, kuri tikisi, jog jos atrasti būdai gali padėti ir kitoms.

Geriausias nėštumo laikotarpis - antrasis trimestras

Antruoju nėštumo trimestru laikoma 14-26 nėštumo savaitės. Būsima mama pradeda geriau jaustis, dauguma nemalonių nėštumo požymių, kaip pykinimas turėtų visiškai išnykti. Gali atsirasti didelis noras daug ką nuveikti, nes sugrįš jėgos ir jausitės kaip niekada žvali. Tačiau nenusiminkite jei taip ir nebus, kiekvienos moters organizmas gali reaguoti į nėštumą skirtingai. Pats nėštumas yra labiau matomas vidutiniškai nuo 5 mėnesio, formuojasi visi vaisiaus organai, todėl dabar visas dėmesys į dydį ir svorį. Dažniausiai antrą trimestrą kankina du pagrindinei nauji pojūčiai, tai: vidurių užkietėjimas; gausesnis prakaitavimas.

Mūsų pašnekovė Lina sutinka, kad geriausias jos nėštumo laikotarpis buvo penktasis ir šeštasis mėnesiai. „Savijauta buvo nepakartojama, galėjau veikti ką tik norėjau nebekankino pykinimai. Buvau pilna jėgų, geros nuotaikos. Keliaukite ar tiesiog džiaukitės šiuo puikiu laikotarpiu. Vienintelis dalykas ką pamenu iš įdomesnių pjūčių – tai pilvo niežėjimas, bet tai tik todėl jog pilvas augo ir tempėsi odą.“ 

Finišo tiesioji - trečias nėštumo trimestras 

Trečiuoju nėštumo trimestru laikomos 27-40 nėštumo savaitės, kurios skaitomos, kaip baigiamoji nėštumo stadija. Šis periodas pasireiškia emociniu nestabilumu nuo džiaugsmo ir blogos nuotaikos. Būsimos mamytės kūnas ruošiasi gimdymui, o vaisius sparčiai auga, pūsdamas tavo pilvelį tarsi balioną. Vaikelis jau gali čiulpti nykštį, žagsėti. Reaguoja į dirgiklius, kaip šviesa ir stipresni garsai. Šiuo metu vaikas daug miega. Šio semestro dažniausiai neaplenkia šie pojūčiai: mamos žymus svorio augimas; dažnas šlapinimasis, ypač kai pilvas nusileidžia; nugaros ir dubens skausmai; greitas nuovargis, mieguistumas.

Būsimą mamytę Liną paskutinieji mėnesiai išvargino kaip reikiant: „Nors mano tyrimai visada buvo puikūs ir viso nėštumo metu kartojau, jog esu literatūrinė nėštukė kitaip sakant, viskas vykdavo taip kaip pateikta knygose pagal teoriją, pvz. prasidėjo 7 mėnuo ir mano mažylis iškarto apsivertė ir visą trečią trimestrą gyveno aukštyn galva. O kitoms esu girdėjusi, jog vaikutis dar 8 mėnesį sėdi. Tačiau šis periodas man ir iššūkių atnešė – tai septintą mėnesį pradėjo traukti mėšlungis blauzdas. Gydytoja patarė išgerti  14 dienų  „Magnesium“ tirpių mineralų kursą. Puikiai padėjo, daugiau neskaudėjo. Taip pat nuo aštunto mėnesio pradėjo skaudėti rankų pirštų sąnarius bei kauptis vandenys kūne – gydytoja patarė naudoti Bio Calcium+D vitaminus (tirpaus pavidalo), naudojau apie 2 savaites – sąnarių skausmus tikrai sumažino. Nuo 9 mėnesio (36 savaitės) pradėjo tinti pėdos, o po dviejų savaičių pradėjau gan dažnai jausti klubų ir strėnų skausmus, na, bet nebereikia stebėtis – juk nėštumas į pabaigą keliavo.“

Dažnas gydytojas gali patarti lankyti gimdymo pasiruošimo kursus ir aplankyti gimdymo namus bei ligonines, tam, kad išsirinktumėte, kur norėsite gimdyti savo atžalą.

MAITINANČIOS MAMOS MITYBA

Pasaulio sveikatos organizacija, kurios nuomonė grindžiama moksliniais tyrimais, pataria žindyvėms maitintis sveikai, vartoti daug įvairių maisto produktų ir suvartoti 400-500 kilokalorijų daugiau nei iki nėštumo, o kai kurie dietologai pataria papildomai suvartoti 300-600 kalorijų per dieną. Tai ką reiktų valgyti, kad tiek mamytės būtų laimingos, tiek mažyliai gerai jaustųsi ?

Nėščiųjų ir žindančių moterų mityboje yra bendrumo – produktai, kurių reikėtų vengti yra panašūs: rūkyti produktai, nepasterizuoti minkšti ir pelėsiniai sūriai, žalia žuvis, minkštai virti ar žali kiaušiniai, riebūs olandiški sūriai, kava, alkoholis, stiprios koncentracijos arbatos, žemės riešutų sviestas.

Ekspertai rekomenduoja

La Leche ekspertai rekomenduoja kiekvienai žindyvei kasdien valgyti šių pagrindinių grupių produktų: 1) vaisių ir daržovių (tiek žalių, tiek virtų); 2) grūdinių produktų (būtų naudinga valgyti iš pilno grūdo pagamintus produktus); 3) baltymų: mėsos ir pieno produktų, kiaušinių, žuvies, riešutų; 4) aliejų ir riebalų, geriau neapdirbtų termiškai ir šalto spaudimo.

Specialistų nuomonė žindanti motina turėtų kuo labiau rūpintis savo mitybos kokybe. Venkite produktų su daug E, konservantų ir kitokių sintetinių priedų, nes visas šis „gėris“ patenka į pieną. Stenkitės rinktis kuo natūralesnį maistą.

Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė pataria žindančioms mamoms valgyti kas 2,5-3 valandas, kad pastoviai turėtų energijos bei geriau susivirškintų gaunamas maistas. Specialistė pataria vartoti šiuos maisto produktus, tai: grūdų košes, bulves, virtas su lupenomis ar keptas orkaitėje, valgyti jautieną, veršieną, triušieną, paukštienos krūtinėlę, liesą žuvį, tokią kaip menkę, lydeką. Su saiku galimi rūgštūs pieno produktai be priedų: varškę, rūgpienį, kefyrą, fermentinį (nebrandintą) ar varškės sūrį. Taip pat rekomenduoja valgyti kiaušinius, bananus, granatus, garintus ar orkaitėje keptus obuolius bei morkas, avokadus.

Atsargiai vartoti patariama šiuos produktus:

• Šokoladą, kakavą ir kavą
  
• Riebius saldumynus
  
• Jogurtus su juodaisiais serbentais, persikais, abrikosais, braškėmis, žemuogėmis
  
• Burokėlių gaminius - salotas, mišraines, sriubą, marinuotus burokėlius
• Pomidorus
  
• Papriką
  
• Baklažaną
  
• Arbūzus
  
• Šaldytas uogas
  

Jei bandote vartoti vaisius – nusilupkite odelę ir gerai sukramtykite. Nepamirškite, jog kiekviena sprendžiate individualiai ką galite sau leisti ir ko geriau atsisakyti.

SVARBIAUSI VITAMINAI IR MINERALINĖS MEDŽIAGOS NĖŠTUMO METU

Kiekviena moteris sužinojusi apie nėštumą, stengiasi pagerinti maisto racioną ir dažniausiai pradeda maitintis sveikiau. Reikia nepamiršti, kad nėštumo laikotarpiu įvairūs vitaminai ir mineralai sudaro didelę įtaką maisto produktų pasirinkimams. Juk visos norime būti ne tik pačios sveikos, tačiau ir rūpintis mumyse augančiu stebuklo sveikata.

Tereikia žinoti, kad natūralūs vitaminai ir mineralinės medžiagos geriausiai pasisavinamos iš maisto produktų, kurie valgomi švieži, o ne termiškai apdoroti. Pateikiame jums svarbiausių vitaminų ir mineralinių medžiagų sąrašą, kurį aprašo akušerijos ir ginekologijos profesorė Lesley Regan knygoje „Nėščiosios knyga kiekvienai dienai“.

Folio rūgštis. Apie šią mineralinę medžiagą, turbūt žinote geriausiai, nes jau planuodamos nėštumą pradėjote ją gerti ir gėrėte bent jau I trimestrą (tai nusprendžia kiekvienos moters individualiai paskirtas gydytojas). Tačiau folio rūgšties galima gauti ne tik mažų tablečių pagalbą, jo gausu ir žalios spalvos daržovėse, tokiose kaip brokoliai ir špinatai, taip pat šparaginėse pupelėse, daigintuose grūduose, žirniuose. Folio rūgštis padeda išvengti vaisiaus stuburo, nugaros smegenų ir nervų sistemos defektų, dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje.

Vitaminą A mažai kas žino, nors jo nauda nėštumo laikotarpyje tikrai didelė. Jis turi antioksidantinių savybių ir padeda įveikti užkrečiamąsias ligas. Šio vitamino gausu oranžiniuose vaisiuose ir daržovėse, tokios kaip persikai, melionai, morkos, paprikos. Taip pat jo rasite žalios spalvos daržovėse, kiaušinio trynyje ir riebioje žuvyje.

B grupės vitaminų gausu daugelyje mūsų kiekvieną dieną naudojamuose maisto produktuose, tokiuose kaip: paukštienoje, kiaulienoje, avienoje ir jautienoje, piene, Briuselio ir gūžiniuose kopūstuose, riešutuose, daigintuose grūduose, rupių miltų duonoje bei makaronuose, apelsinuose, mangose, avokade, figose bei sezamų sėklose. B grupės vitaminų nauda organizmui pasireiškia, kaip: energijos gamybai, baltymų virškinimo, nervų sistemos ir smegenų veiklos svarbus komponentas. Ypač svarbus hemoglobino gamybos procese, o juk kiekvienai nėštukė yra aktualus hemoglobino lygis kraujyje.

Vitamino C nauda nėštukės organizmui yra labai svarbi, nes jis padeda įsisavinti geležį. Šio vitamino gausu citrusiniuose vaisiuose, saldžiosiose paprikose, bulvėse bei pomidoruose.

Mėgstančioms valgyti riebiau, nereikia nusiminti, nes galbūt jūsų mėgstamuose produktuose, tokiose kaip silkė, lašiša, sardinės, sviestas, sūris gausus vitamino D, kuris dalyvauja kalcio apykaitoje jūsų organizme, spartina mineralinių junginių kaupimąsi kauluose. Tačiau norime perspėti, nepadauginkit šių ir kitų riebių produktų, nes per didelis kiekis gali ir pakenkti.

Vitaminas E reikalingas raumenų, nervų ir širdies sveikai veiklai palaikyti, raudonųjų kūnelių gamybai ir yra svarbus, natūralus, antioksidantas. Vitamino rasite šiuose produktuose: kiaušiniuose, riešutuose, saulėgrąžose, špinatuose, avokadose bei aliejuje.

Geležis – tai svarbiausia mineralinė medžiaga, kuri reikalinga nėštumo laikotarpyje. Šio mineralo naudingų medžiagų galima gauti valgant raudoną mėsą, abrikosus, razinas, slyvas, krabus bei tuną. Geležies nauda organizmui pasireiškia hemoglobino gamyboje bei raumenų vystymo procesuose.

Kalcis yra dar vienas svarbus mineralas, kurio būtina gauti tiek būsimai mamytei, tiek vaikui. Šis vitaminas būtinas kaulų, dantų ir raumenų sveikų audinių būklei palaikyti. Kalcio gausu pieno produktuose, kiaušiniuose, riešutuose, daigintuose grūduose bei žalios spalvos daržovėse.

Mėgstančioms jūrų gėrybes mamytėms, pasisekė, nes juose gausu Cinko, kuris taipogi svarbus mažylio augimo etapuose. Jis būtinas augimui ir energijos apykaitai, palaiko imunitetą. Šio mineralo gausite valgydami jautieną, riešutus, svogūnus ir bananus.